Pagrindiniai krikščionybės Lietuvoje istorijos faktai

1009 m. dėl krikščioniškojo tikėjimo skelbimo nukankintas misionierius vyskupas šv. Brunonas Bonifacijus.

1251 m. popiežius Inocentas IV įsteigė Lietuvos vyskupiją.

1253 m. Mindaugas karūnuotas Lietuvos karaliumi.

1387 m. didžiųjų kunigaikščių Jogailos ir Vytauto iniciatyva pradėtas Lietuvos krikštas, įkurta Vilniaus vyskupija.

1397 m. istoriniuose šaltiniuose paminėta Vilniaus katedros mokykla. Daugiau mokyklų atsirado XV–XVI a.

1417 m. Žemaitijos krikštas, Medininkų (Žemaičių) vyskupijos įsteigimas.

XV a. pabaigoje Lietuvoje buvo 109 bažnyčios, 91 Vilniaus vyskupijoje ir 18 – Žemaičių vyskupijoje.

XVI a. viduryje Lietuvoje paplito protestantizmas, iš pradžių vyravo evangelikų liuteronų, vėliau evangelikų reformatų (kalvinistų) įtaka.

1547 m. išspausdinta liuteronų kunigo Martyno Mažvydo parengta pirmoji lietuviška knyga.

1569 m. vyskupo Valerijono Protasevičiaus iniciatyva į Vilnių pakviesti jėzuitai, 1579 m. jėzuitų iniciatyva įkurta Vilniaus akademija, taip pat daugelis kolegijų kituose miestuose.

1582 m. kardinolas Jurgis Radvila įkūrė Vilniaus teologinę seminariją. Į ją savo klierikus siuntė ir Žemaitijoje aktyviai katalikų tikėjimą diegęs vyskupas Merkelis Giedraitis (1576 – 1609).

1596 m. Brastoje paskelbta apie Lietuvos ir Lenkijos stačiatikių bažnytinę uniją – vienijimąsi su Roma.

XVII–XVIII a. labai suintensyvėjo didikų fundatorių remiama bažnyčių statyba, naujų vienuolynų steigimas. Prie jų kūrėsi mokyklos, ligoninės, prieglaudos.

1798 m. Vilniaus ir Žemaičių vyskupijos įtrauktos į naujai sudarytą Mohiliovo arkivyskupiją. Carinė Rusija stengėsi kontroliuoti vyskupijų valdymą ir silpninti ryšius su Roma.

Po 1831 ir 1863 m. sukilimų sustiprėjo caro valdžios represijos prieš Katalikų Bažnyčią, buvo masiškai uždarinėjami vienuolynai.

1850 –1875 m. Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius vaisingai darbavosi platindamas tikėjimą, blaivybę, raštingumą.

1917 m. popiežius Benediktas XV paskelbė Lietuvos dieną, kurios metu rinktos aukos nukentėjusiems nuo karo Lietuvos žmonėms.

1922 m. Vatikanas pripažino Lietuvos nepriklausomybę de jure.

1926 m. įkurta Lietuvos bažnytinė provincija.

1927 m. pasirašytas konkordatas tarp Lietuvos ir Apaštalų Sosto.

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą prasidėjo Bažnyčios persekiojimas. Nutrauktas konkordatas ir diplomatiniai santykiai su Vatikanu. Konfiskuota Bažnyčios nuosavybė, nutrauktas tikybos mokymas mokyklose, uždrausta katalikų leidybinė veikla.

1944 m. prasidėjo antroji sovietų okupacija, Lietuvos piliečių, kunigų ir tikinčiųjų areštai ir deportacijos. Paaštrėjo Bažnyčios persekiojimai.

1961 m. vyskupas Julijonas Steponavičius ištremtas iš Vilniaus vyskupijos.

1972 m. pradėtas leisti pogrindžio leidinys “Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika”. Daugėja religijos laisvės gynimo iniciatyvų.

1984 m. minėta šv. Kazimiero mirties 500 metų sukaktis.

1987 m. Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejus. Arkivyskupas Jurgis Matulaitis paskelbtas palaimintuoju.

1988 m. kardinolu pakeltas J E Vincentas Sladkevičius.

1989 m. tikintiesiems grąžinta Vilniaus arkikatedra.

1990 m. paskelbtas Katalikų Bažnyčios padėties Lietuvoje restitucijos aktas.

1991 m. atkurti diplomatiniai santykiai tarp Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos. Lietuvoje įsteigtos Vilniaus ir Kauno bažnytinės provincijos.

1993 m. Lietuvoje lankėsi popiežius Jonas Paulius II.

2000 m. įsigaliojo Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos sutartys.

2001 m. Vilniaus arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis pakeltas kardinolu.

2003 m. Lietuvoje paminėtas popiežiaus Jono Pauliaus II lankymosi dešimtmetis.

Literatūra:
Zenonas Ivinskis. Rinktiniai raštai, IV. Krikščionybė Lietuvoje. Roma, 1987.
Red. Vytautas S. Vardys. Krikščionybė Lietuvoje. Chicago, 1997